- tūpoti
- 1 tū́poti, -oja, -ojo intr. 1. būti kur nors padėtam, patupdytam: ^ Miške augęs, miške gimęs, parein namo – ant rankų tūpot (rėtis) Žg. 2. tūnoti, tupėti: Tū́pojau tū́pojau par visą dieną ant šieno, vištos vis tiek nemačiau, tik kojas nutū́pojau Skr. 3. krapštytis, slampinėti: Tū́poja tū́poja po kampus, išeis – nei pietų, nei pavakarių Al. Ko tu tūpoji? Eik namo Dglš. \ tūpoti; nutūpoti
Dictionary of the Lithuanian Language.